Minėtam susitikimui ruošėmės iš anksto: gaminome atvirukus, vilna apvėlėme muiliukus, kuriuos kartu su gražiausiais linkėjimais ir įteikėme centro gyventojams. Mus labai šiltai sutiko ir priėmė socialinė darbuotoja, aprodė patalpas, gydymo kabinetus, baseiną, papasakojo apie čia teikiamas gydymo paslaugas.
Įdomu buvo pabendrauti su likimo nuskriaustais žmonėmis, apžiūrėti jų rankdarbius, meno dirbinius. Vieni rodė savo piešinius, kiti – karpinius, rankomis siūtus žaislus, mezginius bei kitas įvairiausias namų puošmenas, papuošalus. Koridoriuje ir darbuotojų kabinetuose ant sienų puikavosi nuostabūs paveikslai, kuriuos nutapė čia gyvenantis Edvardas.
Šis susitikimas privertė susimąstyti: atvykome aplankyti lyg ir likimo nuskriaustų žmonių, tačiau paaiškėjo, kad patys sėmėmės iš jų gerumo, kūrybingumo, sielos stiprybės. Manau, tik sveikos, nuostabios sielos žmogus gali sukurti tokius rankdarbius.
Giedrė Baužienė, II klasės mokinė |