Gruodžio pradžioje tarptautinio Erasmus + projekto „ Miestas – draugiška aplinka verslumo ir kūrybiškumo ugdymui“  koordinatoriai bei projekte dalyvaujančių mokyklų direktoriai  rinkosi į eilinį projektinį susitikimą, kuris vyko Italijos mieste Veronoje. Tauragės SMC atstovavo anglų kalbos mokytoja, aktyvi projekto dalyvė, Audronė Sermontienė bei vokiečių kalbos mokytoja ir šių eilučių autorė Rima Bandzinienė.

Bergam oro uoste  pirmoji mus pasveikino Italijos saulė. Kadangi iki išvykimo į Veroną dar turėjome marias laiko, tai, pasidėjusios lagaminus, nutarėme pasižvalgyti po Bergam miestą, kuris daugeliui žinomas dėl oro uosto. Iš čia veda arčiausias kelias į Milaną (40 km) ir į slidinėjimo kurortus.

Bergam – nedidelis (120 000 gyventojų) aukšta gynybine siena aptvertas miestas Alpių kalnų papėdėje. Vietiniai tvirtina, kad tai puiki Italijos miniatiūra. Perėjęs šį miestą pasijunti tarsi aplankęs Italijos kultūros galeriją. Bergam sudarytas „iš dviejų dalių” – viršutinio miesto Città Alta ir žemutinio miesto - Città Bassa. Viršutiniame mieste – pagrindinėje Vecchia aikštėje persipynusi renesanso ir viduramžių architektūra, trykšta Fontana del Contarini. Gera paganyti akis į akinančiai baltus kupolus, toli stūksančius kalnus, kurių viršūnes šildo Italijos saulė.

Pakylame funikulieriumi į kalną, kur stūkso San Virgilio tvirtovė. Žadą atimanti panorama! Preciziškai geometriškai išdėstyti renesanso namai, bokštai ir aikštės. Čia daug viduramžiais statytų  pastatų, kurie mus verčia nusikelti kelis šimtus metų į praeitį.

Pasigrožėjusios viduramžių architektūra leidžiamės  į žemutinę miesto dalį ir vykstame komfortabiliu Flixbus į Romeo bei Džiuljetos meilės miestą - Veroną. Čia mus pasitinka projekto organizatoriai Marina ir Giuljermas, kurie nuveža į viešbutį.

Pirmą projekto dieną lankomės „Carnacina“, kur susipažįstame su šia profesine mokykla bei čia ruošiamomis profesijomis, dalyvaujame seminare apie formalųjį ir neformalųjį mokymą. Po sočių pietų mokyklos valgykloje, kur mums pietus gamino ir aptarnavo patys moksleiviai, išvykstame į pažintinę kelionę po Veronos apylinkes.

Pirmiausia aplankome Borghetto esančius malūnus bei senąjį tiltą. Nors čia vos keletas namų ir apartamentų, kelios itin jaukios kavinės ir restoranėliai, tačiau ši vieta dvelkia tokia romantika ir paslaptimi, kad nesinori išvykti. Rodos, čia sustojęs laikas. Tokia ramybė, kad darosi nejauku net garsiai kalbėti.

Po to vykstame į Lazise, kuri įsikūrusi rytiniame Gardo ežero krante, turinti truputį daugiau nei 6 tūkstančius gyventojų. Miestas nutolęs 24 km į vakarus nuo Veronos. Jo pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ,,laceses“, kuris reiškia vietovę prie ežero.  Labai gražus senamiestis su siauromis gatvelėmis, vaizdingomis aikštėmis, į miesto centrą įsiterpusiu uostu bei muitine iš XIV amžiaus. Kaip ir visoje Italijoje, taip ir čia atpažįstame miesto viduramžių kilmę.

Lazise yra svarbus Gardos ežero traukos centras. Vanduo, saulė, viduramžių architektūra palieka neišdildomą įspūdį, o kelios valandos šiame mieste nepastebimai prabėga, ir mes vykstame toliau į pažintinę kelionę po Italiją. Autobusas mus atveža į vynininkystės ūkį „le Ginestre“.  Vyndarys  supažindina mus su gaminama produkcija, jos ypatumais, suteikdamas galimybę dalyvauti jo ūkyje gaminamo vyno degustacijoje bei nusipirkti čia gaminamos produkcijos.

Kitą dieną tęsiame seminarą apie neformalųjį bei formalųjį mokymąsi bei jo ypatumus, tariamės dėl baigiamojo produkto – knygos leidybos, dėl kitų veiklų bei susitikimo vasario mėnesį Vokietijoje.

Po to vykstame iš arčiau susipažinti su Verona. Tai įdomus šiaurės Italijos miestas, kuriame gausu ir romėnų, ir viduramžių laikų palikimo. Veronoje gyvena apie 260 tūkst. gyventojų. Miestas įsikūręs prie Adige upės, kurią kerta dailūs senoviniai tiltai. Verona yra įtraukta į Unesco pasaulio kultūros paveldo sąrašą, kadangi mieste yra daug istorinių pastatų, taip pat romėnų paveldo objektų. Verona jau nuo III a.pr.Kr. buvo svarbus romėnų prekybos centras.

Dauguma italų yra Romos katalikai. Religija turi didelę įtaką šiame Italijos  pusiasalyje. Lankydamiesi mokyklose pastebėjome kiekviename kabinete kabantį kryžių. Tad kokia gi pažintis su Verona neaplankius joje esančių bažnyčių. Aplankome San Zeno baziliką - XII amžiaus puošnią romantinę bažnyčią, Veronos katedrą (Duomo di Verona), pastatytą irgi XII amžiuje, bei Santa Maria Antica  bažnyčią, grožimės jų architektūra bei didybe. Sunku net įsivaizduoti, kaip, nesinaudojant  technikos pasiekimais, buvo galima sukurti tokius šedevrus.

Pagrindinis Veronos centras – tai Erbės aikštė (Piazza delle Erbe), kurios vietoje Romos imperijos laikais buvo forumas. Šiaurinę aikštės pusę supa miesto rotušė, o vakarinę jos dalį puošia baroko stiliaus rūmai, dekoruoti graikų dievų skulptūromis. Seniausias aikštės paminklas – tai fontanas, kurio viršuje puikuojasi IV a. Madonna Verona skulptūra. Erbės aikštėje yra jaukių kavinių bei prekeivių, kurie siūlo suvenyrus.

Vos paėję kelis žingsnius nuo Erbės aikštės iki Capello gatvės (Via Capello), pamatome  siaurą bromą. Įėję į vidų patenkame į mažą kiemelį, kuriame viskas kvepia meile: meilės spynelės, meilės rašteliai ir galiausiai pačios Džiuljetos balkonėlis, kuris yra vienas labiausiai fotografuojamų balkonų pasaulyje. Pačios Džiuljetos balkonėlyje nepastebėjome, todėl  projekto dalyviai noriai pozavo prie jos paminklo. „ Romeo ir Džiuljeta“ - tai Viljamo Šekspyro drama.  Tikriausiai Verona - tiesiog romantiška atmosfera spindintis miestas, yra ideali vieta meilės romanui. Iš tiesų tai labai jaukus miestas, pasižymintis medaus atspalvio namais bei  dar žaliuojančiais medžiais, siauromis ir kaskart vis mielesnį vaizdą pateikiančiomis gatvelėmis, kurias tikrai galima įsimylėti.

Džiuljetos balkonėlis – turbūt garsiausias objektas visoje Veronoje, tačiau miestas gali pasigirti ir labai gerai išsilaikiusiu amfiteatru (Arena), esančiu Bra aikštėje (Piazza Bra). Pastatas buvo pastatytas I a. Tais laikais amfiteatre sutilpdavo apie 30 000 žiūrovų, kurie čia susirinkdavo stebėti tuo metu populiarius žaidimus bei šou pasirodymus. Dabar čia vyksta geriausi operų pastatymai bei roko koncertai, sutraukiantys minias žmonių kaip ir prieš beveik 2000 metų.

Paskutinę projekto dieną traukiniu skubame į Mantovą, kuri mus pasitinka grakščiomis bokštų smailėmis ir kupolais. Mantova įspūdinga puikiomis aikštėmis ir aristokratiška architektūra, puošiančia trijų ežerų, susiformavusių ištvinus Mincio upei, pakrantes. Drėgnoką miesto klimatą kompensuoja turtinga kultūros istorija. Čia gimė poetas Vergilijus ir tapytojas Mantegna, tris šimtmečius miestą valdė kunigaikščiai Gonzago‘s, į Mantovą Šekspyras „ištrėmė“ Romeo, čia vyko Verdi operos „Rigoletas“ veiksmas. Šias kultūrines sąsajas atspindi gatvių pavadinimai, iškabos ir paminklai visame mieste. Teatrinį gyvenimą liudija „Via Accademia“ gatvėje esantis XVIII a. „Teatro Scientifico Bibiena“ teatras, kuris Mozart‘o tėvui atrodė pats puikiausias iš visų matytų.

Mantovoje yra trys pagrindinės aikštės – „Piazza dell‘Erbe“, „Piazza del Broletto“(pavadinta pagal XIII a. pastatą, kurį puošia poeto Vergilijaus statula) ir „Piazza Sordello“ (išgrįsta akmenimis). Ši aikštė mus pasitinka šurmuliuojančiu  turgumi.

Vienoje „Piazza Sordello“ pusėje stovi katedra („Duomo“) su XVIII a. fasadu ir didingu interjeru, puoštu Giulio Romano (apie 1492 – 1546 m.) lipdiniais. Kitoje pusėje matyti grėsmingas „Palazzo Bonacolsi“ rūmų fasadas su aukštu kalėjimo bokštu. Apžiūrėję katedrą žvilgsnį nukreipiame į Mantovos pasididžiavimą – „Palazzo Ducale“ (Dožų rūmai) – didžiuliai Gonzagų giminės namai, užimantys ištisą šiaurės rytų miesto dalį. Ansamblį sudaro XIV a. tvirtovė – „Castello San Giorgio“, bazilika ir patys rūmai. Interjerą puošia įspūdingi meno kūriniai: nebaigtas XV a. Pisanello freskų ciklas, pasakojantis karaliaus Artūro legendas; didelis Rubenso tapytas portretas (XVII a.), vaizduojantis kunigaikščio šeimą „Salone degli Arcieri“ salėje; ir labiausiai žvilgsnį kaustančios „Mantegnos“ freskos „Camera degli Sposi“ (1465 – 1474 m.) patalpoje, vaizduojančios Lodovico Gonzag‘ą, jo šeimos narius ir dvariškius. Visa salė dekoruota žmonių, gyvulių atvaizdais ir fantastiniais peizažais.

Pasigrožėję miesto architektūra, praleidę keletą valandų „Palazzo ducale“, sugrįžtame atgal į Veroną, kad atsisveikintume su šiuo nepaprastai gražiu, šiluma pulsuojančiu miestu, su viltimi dar kada nors čia apsilankyti. Išvykstame į Bargam oro uostą, pasirengę tolimai kelionei į Kauną.

Kiekvienas projektinis susitikimas – tai ne tik projektiniai namų darbai, seminarai, diskusijos, lankymasis rentabiliai dirbančiose vienos ar kitos šalies įmonėse, bet ir prisilietimas prie kitos šalies kultūros, papročių, tradicijų, kartu paliekant dalelę savęs.

Projekto koordinatorė Rimutė Bandzinienė