Įgyvendinant projektą ,,Simonas Daukantas, Vydūnas, Tėvas Stanislovas – Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėtojai ir tautinės savimonės žadintojai“ Tauragės SMC mokiniai ir mokytojai vis aktyviau įsijungia į veiklas. Dalyvauta rajoninėje šventinėje konferencijoje ,,Vydūno keliu į dvasingumą ir sveikatingumą“, o mokinių pavasario atostogų metu – Kintų Vydūno kultūros centre.

Nuotraukos

Vydūno muziejus Kintuose - vieta, kur saugoma rašytojo gyvenimo ir kūrybos eksponatų kolekcija. Šio muziejaus darbuotojų iniciatyva įvairiais renginiais ir projektais tęsiama rašytojo kūrybos ir gyvenimo idėjų sklaida. Šiuo metu sėkmingai įgyvendinamas projektas ,,Išgirsk-pamatyk-paliesk.  Projekto lėšomis įrengtas  „VYDŪNO VIDINIO TILSMO KAMBARYS“ ir  ,,POJŪČIŲ KAMBARYS"  dviejuose muziejaus kambariuose.

2018 metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Mūsų projekto vienas iš tikslų – atskleisti Vydūno gyvenimą, jo filosofiją, priminti šią įstabią asmenybę mūsų mokiniams. Todėl  ne tik lankėmės Vydūno muziejuje, tačiau dalyvavome edukacinėje programoje ,,Vydūno žodžio filosofija ir rašyba“, kur galėjome susipažinti su Vydūno naudotu raidynu ir praktiškai pabandyti tai pritaikyti pasigaminant skirtuką su Vydūno filosofinėmis įžvalgomis.  

Lukas D., IIIa klasė: ,,Mano įspūdžiai iš ekskursijos geri, malonūs, džiaugsmingi. Esu dėkingas šios ekskursijos organizatoriams už parinktą įdomų maršrutą. Buvo suplanuota aplankyti Kintų Vydūno kultūros centrą, Didžiąją Kintų tują,  Rusnės tiltą, skulptūrą Indijos herojui M. Gandhi ir jo draugui rusniškiui, Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią bei dvarą.

Kintai mus sužavėjo ypatinga švara. Užsukę į Vydūno kultūros centrą, pamatėme, kur gyveno ir dirbo garsusis Lietuvos filosofas Vydūnas. Gidė papasakojo apie jo  gyvenimą ir veiklą, mus pakvietė parašyti gotikiniu šriftu savo vardą ir pavardę.

Gerai nusiteikę išvykome iš Kintų ir važiavome į Rusnę. Rusnėje mus pasitiko gidė, kuri aprodė lankytinas Rusnės vietas, papasakojo, kokie buvo rusniškių pragyvenimo šaltiniai be žvejybos. Aplankėme paminklą Indijos nepriklausomybės didvyriui Mahatmai Gandžiui ir šiame miestelyje gimusiam jo draugui žydui architektui Hermanui Kallenbachui ir nukeliavome prie pasienio, kuris skiria Lietuvą nuo Karaliaučiaus. Paskutinė stotelė buvo Švėkšna, čia pamatėme įspūdingo grožio velykinį medį, ant kurio buvo pakabinta net 16140 kiaušinių.

Tačiau didžiausią įspūdį man paliko Švėkšnos neogotikinio stiliaus bažnyčia, sužavėjusi nepaprasto grožio vitražais, paveikslais, jaukumu, todėl manau, kad ne be reikalo ji laikoma viena gražiausių bažnyčių Lietuvoje. Šv. Jokūbo koplyčioje įstatytas vitražas, menantis Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų. Unikalumo Švėkšnos bažnyčiai, o gal ir visam miesteliui, suteikia virš gatvės nutiestas tiltelis, jungiantis šalimais esantį parką su bažnyčios šventoriumi. Netoli bažnyčios yra įsikūręs Švėkšnos dvaras, kurį taip pat norėjome apžiūrėti, tačiau sutrukdė netikėtai subjuręs oras.“

Nenuostabu, kad visų ekskursijos dalyvių atsiliepimuose teigiama, jog laikas, praleistas Kintuose, buvo turiningas, skatinantis branginti savo kalbą, kultūrą bei istoriją, apmąstyti savo gyvenimo įpročius ir juos keisti, nuolat stengtis atsinaujinti dvasiškai ir kultūriškai.

O. Sturonienė, SMC direktorė