2019 m. vasario 20 d. pilnas autobusas Tauragės TAU studentų ir suaugusiųjų mokymo centro darbuotojų išvyko į kelionę.

Pirmoji stotelė – Rietavo meno mokykla. Čia mūsų jau laukė: pasiklausėme kanklių muzikos ir nuotaikingo pasakojimo apie pačią mokyklą. Mykolo Kleopo Oginskio Rietavo meno mokyklos pradžia siejama su Rietavo Oginskių dvaro rūmais ir jų savininkais: Mykolu Kleopu Oginskiu, jo sūnumi Irenėjumi bei vaikaičiu Bogdanu. Oginskiai savo dvarus tvarkė Vakarų Europos pavyzdžiu: plėtojo pramonę, diegė įvairias mokslo, technikos, ūkio naujoves, bet daugiausia Rietavas garsėjo kultūros puoselėjimu. Dabartinė Rietavo meno mokykla pradėjo veikti 1967 metais. 1970 m. atkurta dar kunigaikščio Bogdano Oginskio laikais veikusi Rietavo vaikų muzikos mokykla.

Nuotraukos

Išėję iš mokyklos, lydimi puikaus gido, pasukome į miestą, kurį valdė net penkios Oginskių kartos. Kunigaikščių šeimos dvaras, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių, klestėjo 19 a. viduryje,  buvo svarbus Lietuvos kultūros centras. Būtent čia  1892 metais prasidėjo elektrifikacijos istorija, įvestas pirmasis telefonas. Aplankėme krašto muziejų, kuriame kaupiamos Rietavo krašto materialinės ir dvasinės kultūros vertybės, pasivaikščiojome po išlikusio dvaro teritoriją, apžiūrėjome parką.

Reikėjo paskubėti, nes mūsų jau laukė vienos gražiausių vietų Žemaitijoje – Plungė ir jos apylinkės. Aišku, mums labiausiai rūpėjo buvusio Plungės dvaro ansamblis. Dėl ypatingo puošnumo ir prabangos šis dvaras buvo vadinamas Žemaitijos Versaliu. Apžiūrėjome dvaro parką, Oginskių šeimai skirtą ekspoziciją. 

Paskutinė stotelė – Bukantės dvarelis, kur 1965 metais buvo įrengta Žemaitės memorialinė ekspozicija. Ekspozicija įrengta restauruotame gimtajame rašytojos name  minint jos 120-ąsias gimimo metines. Susipažinome su memorialine ekspozicija, atspindinčia rašytojos gyvenimo ir kūrybos kelią, vieno iškiliausio Žemaitijos liaudies meistro Stanislovo Riaubos ekspozicija, su Žemaitijos sakraliniu liaudies paveldu: tradiciniais žemaičių kryžiais, koplytėlėmis, koplytstulpiais, šventųjų skulptūrėlėmis. Buvome supažindinti su žemaičių kulinariniu paveldu, sužinojome, kaip ir kokiomis progomis buvo gaminami tradiciniai žemaičių valgiai: varškės sūris, spirginė, kastinys ir kiti, ragavome kastinio, karštų bulvių su lupenomis, varškės sūrio su obuolienė, šildėmės žolelių arbata.

Vakarėjant grįžome į Tauragę. Už ekskursiją dėkojame Tauragės TAU pirmininkei O. Sturonienei ir TAU dekanei K. Savodnikienei. 

 Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Zita Jarašūnienė