Pìliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas.

Ką pasakoja padavimai?

Seniai seniai gyveno du milžinai: vienas Paketurių kaime, kitas — Aukštupėnų kaime. Juos abu skyrė Lėvens upė ir slėnis. Jiedu mėgo pypkiuodami pasikalbėti. Jų pypkės buvo ilgos ir susisiekdavo toj vietoj, kur dabar yra piliakalnis. Kada abu milžinai baigdavo pypkiuoti, tada jie...

***************************************************************************

Ant to kalnelio yra du labai dideli akmenys. Pasakoja, kad tie akmenys vienas prie kito ėjo. Žmonės įdėjo jiems vardus: vienam — Jonas, antram — Petras. Tuomet akmenys sustojo ėję. Dar ir dabar žymu, kur tų akmenų eita: per mišką išrausti beveik metro gilumo grioviai...

****************************************************************************

Liaudis pasakoja, kad nuo Šatrijos viršūnės atsiskleidžiąs toks platus regimasis plotas, jog dvylika bažnyčių (poetiškas lietuvių posakis, atitinkąs rusų sorok sorokov cerkvei) esą galima pamatyti. Aš betgi, kad ir turėdamas gerą žiūroną, mačiau vos keletą ir tai tik....

****************************************************************************

Kalną supylė švedai. Sako, kad švedai kariavo su lietuviais ir juos nugalėjo. Paskui švedai, norėdami visai sunaikinti savo priešus, apipylė smėliu karius ir taikius gyventojus. Švedai nešiojo smėlį pirštinėmis, nes jie buvo ne paprasti žmonės, o milžinai....

****************************************************************************

Džiaugiamės parengę stendą apie Lietuvos piliakalnius. Šie ir kiti padavimai – mūsų mokyklos stende.

Visus kviečiame  susipažinti, pasidžiaugti, aplankyti  nuostabų  Lietuvos kraštovaizdį!!!

Parengė:     SMC bibliotekininkė Vitalija Jančauskienė