Birželio pabaigoje, saulės grąžos metu, kai naktis būna trumpiausia, o gamta klesti, auga, žydi, švenčiama Rasos, Kupolinių arba Joninių šventė. Smagiausia šios šventės veikla - vainikų pynimas. Stebėdami vaizdo įrašus, skaidres, išmokome pinti vainikus, kuriais merginos dabinosi galvas, puošė namus, duris, vartus. Ąžuolo vainikais buvo puošiami vyrai. Kupolės šventės kulminacija – paparčio žiedo ieškojimas.
Dar vienas svarbus senosios Rasos šventės komponentas – ugnis. Laužams parinkdavo gražiausią apylinkėje vietą: ant kalnelio, paežerėje ar paupyje. Uždegdavo juos saulei leidžiantis. Žmonės, ypač jaunimas leisdavo prie jų visą naktį iki pirmųjų gaidžių ar net iki saulėtekio. Plačiai žinomas šokinėjimas per šventinį laužą. Šokinėdavo ne tik jaunimas, bet ir vyresnieji, norėdami pagerinti savo sveikatą, pasisemti jėgų besiartinantiems sunkiems vasaros darbams. Kartais poros šokinėjo susiėmę už rankų. Tai reiškė, kad pora susijungė ilgam, tikėjosi vestuvių.
Ačiū mokytojams už neišdildomus vasariškus įspūdžius.
TSMC informacija |